Kalėdų belaukiant

     Gruodis kaip ir kiekvienais metais tampa ne tik pakiliu švenčių laukimo periodu. Rūpinamės artėjančių iškilmių planavimu, bėgiojame po parduotuves, ieškodami kuo originalesnių, mielesnių dovanų artimiesiems, galvojame ir renkame idėjas kaip puošti namus. Taip norisi, kad Šv. Kalėdos džiugintų ir sielą, ir akis. Jau nuo pačių mažiausių dienų daugeliui Kalėdų rytą būtina užuosti žalios eglės kvapą. Namuose kalėdine eglė sustiprina žiemos švenčių nuotaiką. Žmonės eglutę gražindavo šiaudinukais, dirbiniais iš kiaušinio lukšto, tešliniais kepiniais, taip pat raudonais, dažnai laukiniais obuoliukais. Šiuolaikiniai eglutės žaislai pakeitė anksčiau naudotus kankorėžius, riešutus, giles. Turbūt atrodo keista siūlyti patiems darytis žaisliukus kalėdinei eglutei, kaip parduotuvių lentynos tiesiog lūžta nuo blizgučių. Derėtų nepamiršti, kad ir kokie prabangūs žaisliukai kabotų ant Jūsų eglės, niekas nesugebės sukurti kalėdinės nuotaikos, dvasios ir išgyvenimo, jei gražiausiais žaislais neišdabinsite savo vidaus. Kalėdos ateina tyliai...

     1 a klasės mokinukų veiduose spindi gėris ir džiaugsmas, rankose – kruopščiai gamintas žaisliukas žaliaskarei, galvelėse – daug minčių ir žinių apie Kalėdų papročius ir tradicijas po pamokos, vykusios netradicinėje erdvėje . 

Nijolė Amšiejienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė

                                

                                    

Pynimas vytelėmis

      Pynimas  iš vytelių laikomas vienu iš seniausių mums žinomų amatų.  Pinti darbeliai spinduliuoja ypatingą atmosferą, malonų medžio kvapą. Medis priartina žmogų prie gamtos, prie senovinių lietuvių liaudies tradicijų, išmoko pajusti grožį. Pynimo darbai ugdo dėmesį darbo kokybei, darbštumą ir kūrybiškumą.

   Pynimas nereikalauja didelės fizinės jėgos, bet būtina pirštais pajusti, kaip vytelę išlankstyti, norint, jog ji atgultų į savo vietą ir gražiai atrodytų. Patyrusios mokytojos - mamos Miglės Čepienės   rankose karklo vytelė lyg burtų lazdelė: gimsta  nuostabūs dirbiniai. Šio amato pradžiamokslio mielai mokė, pravedė dailės ir technologijų pamoką 1a klasės mokiniams.

Nijolė Amšiejienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė

Grikio kelias nuo sėjos iki pietų stalo

      Grikiai – kruopos, vienmetis grikių šeimos augalas. Jų lapeliai primena širdelę arba trikampėlius. Žydintys grikiai kvepia medumi, o jų gėlytės yra rausvos arba baltos spalvos. Nenuostabu, kad aplink šiuos augalus sukinėjasi daug vabzdžių. O kaip grikis atsiranda ant mūsų stalo?  Edukacinio užsiėmimo metu susipažino su dzūkiško kaimo ypatumais, senoviniais įrankiais, kuriais senoliai pjaudavo, kuldavo, vėtydavo, maldavo grikius. Ir tai dar ne viskas – vaikai patys atliko visus sunkius darbus savo mažomis rankutėmis! Ir grikius pjovė, ir kūlė, ir malė, ir sijojo grikių miltus, ir iš grikių miltų kepė grikinę babką.

Nijolė Amšiejienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė

                                             

Piešti - tai reiškia mylėti

     Vienkiemiai tarp Dzūkijos miškų, tarp kalvelių ir kaimai, nuo seno jungiantys sodybas bei jų gyventojus, – tai vis dar kraštovaizdžio dalis. To, kuris mielas akiai, artimas širdžiai, kurio

ypatingas grožis išreikštas daugelyje kūrinių.

    Švelniausiais žodžiais būdavo įvardijami gimtieji namai – nameliai, namuliai, namutėliai. Liaudiški papročiai, ir visa  tautosaka byloja apie didelį prieraišumą gimtiesiems namams. Sodybą lietuvis vadina „Mano gyvenimas“.

       Šis jausmas gyvas ir mūsų mokyklos mokinukų širdyse. Dzūkiškų sodybų šilumą, nepakartojamą grožį ir savitumą, pasitelkdami įvairias raiškos priemones, mūsų mokyklos 8 specialiosios, 7 lavinamosios ir 4b klasių mokiniai bei „Vilties“ mokyklos-darželio auklėtiniai dalyvaudami bendrame projekte „Pažintiniais takais po Dzūkijos kraštą“ perteikė piešinių parodoje „Dzūkiškos sodybos“, kuri papuošė įstaigos stendą.   

                                                                      Nijolė Amšiejienė,  pradinių klasių mokytoja metodininkė

Kūrybinės dirbtuvės „Molinis paukštelis“

        Pagal mūsų protėvių požiūrį į žmogaus apsuptį gamtoje,  paukščiai, kaip dangaus ir žemės

ryšininkai, žiemos ir pavasario pranašai buvo ypatingai garbinami. Ir nė vienas metų mėnuo neturi tiek daug paukščių gerbimo švenčių, kiek kovas. Kovo 4-oji – Kovarnių diena; kovo 10 diena žymima kaip 40-ies paukščių diena; kovo 19-oji - Pempės šventė; kovo 25-oji - Gandro šventė. O kovo 20 dieną yra švenčiama Žemės diena ir pavasario lygiadienis.

        Pasitikdami Žemės dieną, 2b klasės mokiniai lankėsi J. Kunčino viešosios bibliotekos Vidzgirio filiale, kur dalyvavo kūrybinių dirbtuvių  „Molinis paukštelis“ užsiėmime. Čia, bibliotekininkės Rasos Armanavičienės padedami, ne tik prisiminė pavasarį į Lietuvą grįžtančius paukščius, bet ir klausėsi jų giesmelių.  Lopšelio-darželio “Volungėlė” auklėtoja Dalia Šiupienienė mokė antrokus lipdyti molinius paukštelius. Molis pasirinktas ne atsitiktinai - juk tai ir yra mūsų visų žemė: vėsi, lipni, drėgna, pilna mažų smiltelių. Molio dirbiniui reikalingas ne tik molis, vanduo bei ugnis, bet ir žmogaus rankų šiluma. Prisiminę, kokios yra molio savybės, kokios keramikos rūšys, antrokai lipdė molinius paukštelius. Užsiėmimas baigėsi nuotaikingu rateliu - žaidimu „Šokit, paukščiai“. Jį žaisti antrokus išmokė  lopšelio - darželio “Volungėlė” auklėtojos Dalios Šiupienienės mažieji ugdytiniai.

                     

Irma Gruzinskienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė    

               

Metų palydėtuvės Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje

          Kūčių vakarą, kad kiti metai būtų turtingi, kad darbai sektųsi, kad derlius derėtų, ūkininkai barstydavo grūdus.  „Mūsų sėkmė priklauso nuo mūsų turto – mokinių, nuo jų pasiekimų. Kad ir mus kitais metais lydėtų sėkmė – berkime grūdus... Kuo daugiau grūdų, tuo daugiau turtų ir sėkmės. Kuo daugiau sugausime grūdų, tuo daugiau turėsime mokinių... Tegul gerosios dvasios saugoja mūsų mokyklos mokytojus ir visos mūsų bendruomenės narių sveikatą, suteikia kūrybinių jėgų“ – tokiais prasmingais ir nuoširdžiais žodžiais prasidėjo Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos bendruomenės susibūrimas „Kalėdinė popietė“.