Vienkiemiai
tarp Dzūkijos miškų, tarp kalvelių ir kaimai, nuo seno jungiantys sodybas bei
jų gyventojus, – tai vis dar kraštovaizdžio dalis. To, kuris mielas akiai,
artimas širdžiai, kurio
ypatingas
grožis išreikštas daugelyje kūrinių.
Švelniausiais
žodžiais būdavo įvardijami gimtieji namai – nameliai, namuliai, namutėliai.
Liaudiški papročiai, ir visa tautosaka byloja apie didelį prieraišumą
gimtiesiems namams. Sodybą lietuvis vadina „Mano gyvenimas“.
Šis
jausmas gyvas ir mūsų mokyklos mokinukų širdyse. Dzūkiškų sodybų šilumą,
nepakartojamą grožį ir savitumą, pasitelkdami įvairias raiškos priemones, mūsų
mokyklos 8 specialiosios, 7 lavinamosios ir 4b klasių mokiniai bei „Vilties“
mokyklos-darželio auklėtiniai dalyvaudami bendrame projekte „Pažintiniais
takais po Dzūkijos kraštą“ perteikė piešinių parodoje „Dzūkiškos sodybos“,
kuri papuošė įstaigos stendą.
Nijolė Amšiejienė,
