Kalėdų belaukiant

     Gruodis kaip ir kiekvienais metais tampa ne tik pakiliu švenčių laukimo periodu. Rūpinamės artėjančių iškilmių planavimu, bėgiojame po parduotuves, ieškodami kuo originalesnių, mielesnių dovanų artimiesiems, galvojame ir renkame idėjas kaip puošti namus. Taip norisi, kad Šv. Kalėdos džiugintų ir sielą, ir akis. Jau nuo pačių mažiausių dienų daugeliui Kalėdų rytą būtina užuosti žalios eglės kvapą. Namuose kalėdine eglė sustiprina žiemos švenčių nuotaiką. Žmonės eglutę gražindavo šiaudinukais, dirbiniais iš kiaušinio lukšto, tešliniais kepiniais, taip pat raudonais, dažnai laukiniais obuoliukais. Šiuolaikiniai eglutės žaislai pakeitė anksčiau naudotus kankorėžius, riešutus, giles. Turbūt atrodo keista siūlyti patiems darytis žaisliukus kalėdinei eglutei, kaip parduotuvių lentynos tiesiog lūžta nuo blizgučių. Derėtų nepamiršti, kad ir kokie prabangūs žaisliukai kabotų ant Jūsų eglės, niekas nesugebės sukurti kalėdinės nuotaikos, dvasios ir išgyvenimo, jei gražiausiais žaislais neišdabinsite savo vidaus. Kalėdos ateina tyliai...

     1 a klasės mokinukų veiduose spindi gėris ir džiaugsmas, rankose – kruopščiai gamintas žaisliukas žaliaskarei, galvelėse – daug minčių ir žinių apie Kalėdų papročius ir tradicijas po pamokos, vykusios netradicinėje erdvėje . 

Nijolė Amšiejienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė

                                

                                    

Pynimas vytelėmis

      Pynimas  iš vytelių laikomas vienu iš seniausių mums žinomų amatų.  Pinti darbeliai spinduliuoja ypatingą atmosferą, malonų medžio kvapą. Medis priartina žmogų prie gamtos, prie senovinių lietuvių liaudies tradicijų, išmoko pajusti grožį. Pynimo darbai ugdo dėmesį darbo kokybei, darbštumą ir kūrybiškumą.

   Pynimas nereikalauja didelės fizinės jėgos, bet būtina pirštais pajusti, kaip vytelę išlankstyti, norint, jog ji atgultų į savo vietą ir gražiai atrodytų. Patyrusios mokytojos - mamos Miglės Čepienės   rankose karklo vytelė lyg burtų lazdelė: gimsta  nuostabūs dirbiniai. Šio amato pradžiamokslio mielai mokė, pravedė dailės ir technologijų pamoką 1a klasės mokiniams.

Nijolė Amšiejienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė

Grikio kelias nuo sėjos iki pietų stalo

      Grikiai – kruopos, vienmetis grikių šeimos augalas. Jų lapeliai primena širdelę arba trikampėlius. Žydintys grikiai kvepia medumi, o jų gėlytės yra rausvos arba baltos spalvos. Nenuostabu, kad aplink šiuos augalus sukinėjasi daug vabzdžių. O kaip grikis atsiranda ant mūsų stalo?  Edukacinio užsiėmimo metu susipažino su dzūkiško kaimo ypatumais, senoviniais įrankiais, kuriais senoliai pjaudavo, kuldavo, vėtydavo, maldavo grikius. Ir tai dar ne viskas – vaikai patys atliko visus sunkius darbus savo mažomis rankutėmis! Ir grikius pjovė, ir kūlė, ir malė, ir sijojo grikių miltus, ir iš grikių miltų kepė grikinę babką.

Nijolė Amšiejienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė